Kai stojau į anglų kalbos filologiją, tėvai gūžėsi, kraipė galvas, sakė, kokį darbą aš dirbsiu, o senos tetos tiesiog konstatuodavo: susirasi gerą vyrą, gal net užsienietį, ir turtingai galėsi gyventi. Bet aš žinojau, kad taip tikrai nėra, kad vertimo paslauga bus ne vienintelis mano darbas. Kad tikriausiai galėsiu versti tiek biurams, tiek savarankiškai knygas, tiek galėsiu dirbti ambasadose, turizme ir pan. Kalbos jausmas manyje buvo labai stiprus, todėl net nedvejojau, kad tai yra mano tikrasis pasirinkimas. Juo neabejodama ir ėmiau mokytis kalbos. O šią vasarą atlikau ir pirmąją vertimo praktiką. Tiek kolektyvas, tiek darbo užduotys, darbovietė man patiko, taigi, jaučiuosi gerai, manau, kad su praktika man iš tiesų pasisekė.
Praktika
Internete gausu pokštų apie tai, kaip žmonės yra didžiai išnaudojami praktikų vietose. Apie tai plinta anekdotai ir vadinamieji memsai. Bet ar tikrai būtent tokia realybė ir laukia visų praktiką gaunančių žmonių? Aš galėčiau atsakyti, kad man nebuvo taip riesta, kaip paprastai būna pristatomi tokie dalykai. Nors draugė, dirbanti žiniasklaidos ryšių biure, pasakojo, kad visi visada labai laukia praktikantų, nes jiems suverčia juodžiausius darbus, tačiau aš galiu pasakyti, kad man teko visai malonios užduotys. Turbūt kiekviena įmonė skirtingai vertina praktikantus. Mano vertimo biuras turbūt matė manyje gyslelę ir nenorėjo jos užgesinti. Kam mane versti tiesiog daryti kokius nors juodus darbus, jeigu galiu atlikti kokybišką vertimą. Taigi, dalį darbo arba praktikos laiko aš tiesiog būdavau biure ir stebėdavau, kaip vyksta darbas. Taip, teko ir man tų kavos puodelių panešioti, bet jie nebuvo tokie jau sunkūs. Man malonu palaikyti su žmonėmis pokalbius, o būti tuo žmogumi, kuris ne suteikia sunkiausią užduotį, o tiesiog atneša puodelį kavos, tikrai yra labai smagu. Juk tu neši džiaugsmą. Vėliau, kai jau pasimokiau iš kolegų, taip pat gavau ir darbo. Mano vertimo paslauga buvo fragmentiška, tekstus visada skaitydavo ir kiti vertėjai, pamokydavo, kad nedaryčiau tam tikrų klaidų.
Studijos
Na o studijos būsimam vertėjui gal net nebūtinos. Tai, kas vyksta vertimų biure, mažai susiję su pačiomis filologijos studijomis. Nes studijose mes arba itin atkakliai analizuojame kalbos daleles, ko niekada nereikia verčiant, arba gilinamės į plačius literatūros laukus. Kas turbūt šiaip tave kaip žmogų padaro šiek tiek įdomesniu, giliau mąstančiu, toliau žiūrinčiu.